TAURAGĖS PILIS

1844-1847 m. Tauragėje pastatytas mūrinis muitinės pastatas dabar vadinamas Tauragės pilimi.Visas architektūrinis pilies ansamblis turi romantinių renesansinės pilies stiliaus bruožų.1844 m. sudarytas etapinis muitinės pastato projektas, 1847 m. pastatytas dviejų aukštų mūrinis pastatas, skirtas pasienio areštuotiesiems. 1852 m. pastatas aptveriamas mūro tvora, kieme pastatoma pirtis, ūkinės paskirties pastatai, iškasamas šulinys.1866 m. visas ansamblis perstatomas į pilies kalėjimą, perstatant atsiranda kampiniai bokštai, šaudymo angos. Visam architektūriniam ansambliui suteikiamas „romantinis“ renesansinės pilies charakteris. Tuo metu pilis įgauna bendrą iki šių laikų išlikusį vaizdą ir išplanavimą, tik po karo, 1971 ir 1986 m. pilies kieme pastatyti dar du nauji pastatai.

TAURAGĖS PAŠTO PASTATŲ KOMPLEKSAS

Tai architektūros paminklas, vienas seniausių Tauragės miesto pašto komplekso su užeigos namais (1858–1861 m.) pastatų, suprojektuotas architekto Slupskio. Pašto stotyje buvo pašto tarnyba, arklių keitimo punktas, kareivinės, viešbutis, užkandinė, „švarioji“ atvykstančių ponų ir „purvinoji“ – tarnų, važnyčiotojų, paštininkų – poilsio salės. Tauragės pašte iki šiandien išlikusios tai liudijančios patalpos, tik nežinia, kuri pusė kam buvo skirta. 1843 m. spalio 10 d. pašto užeigoje buvo apsistojęs Onorė de Balzakas, iš kur parašė laišką savo būsimai žmonai, lenkų grafienei Evelinai Hanskai į Peterburgą. Tai vienintelis laiškas, kurį Balzakas parašė Lietuvoje.

 

BANKO RŪMAI

Tai 1935 m. statytas, architektų A. Funko ir M. Songailos projektuotas bankas. Pastato architektūroje jaučiamos neoklasicistinės tendencijos. Tai – vienas iš žymiausių tarpukario metų architektūros pavyzdžių, išlikusių mažuose miesteliuose. Per karą pastatas nenukentėjo, pokario metais jame buvo įrengtas viešbutis ir restoranas. Nuo 1977 m. jis vėl naudojamas pagal pirminę paskirtį.

TAURAGĖS ŠVČ. TREJYBĖS BAŽNYČIA

Pirmoji bažnyčia Tauragėje pastatyta 1507 m. Prie jos įkurta mokykla (pirmoji Žemaitijoje). 1865–1869 m. ne kartą prašyta valdžios leidimo statyti naują mūrinę bažnyčią. Leista remontuoti tik senąją. 1899 m. medinė bažnyčia nugriauta. 1904 m.pastatyta nauja mūrinė. 1915 m. bažnyčia apgriauta, po 1920 m. iš dalies atstatyta. 1941 m. bažnyčia vėl apgriauta, iki karo pabaigos liko neatstatyta. Atstatyta tik 1955 m. klebono Jono Beinorio rūpesčiu, parapijiečių lėšomis ir pagalba. Bažnyčia istoristinė, turi neoromaninio ir klasicistinio stiliaus bruožų, lotyniško kryžiaus plano, su penkiasiene apside ir vienu aštuoniasieniu bokštu. Joje įrengti 6 altoriai.

TAURAGĖS MARTYNO MAŽVYDO EVANGELIKŲ LIUTERONŲ BAŽNYČIA

Statybos užbaigtos 1843 m., bažnyčios architektas – Brucas. 1938 m., atstatant bažnyčią po I-ojo Pasaulinio karo, pakeičiama architektūra. 1947 m. švenčiant pirmosios lietuviškos knygos 400 metų jubiliejų, Tauragės bažnyčiai suteikiamas Martyno Mažvydo vardas.
1987 m. prie bažnyčios centrinio įėjimo esančiose nišose patalpinamos kalto vario Martyno Mažvydo ir Martino Liuterio skulptūros, kurių autorius tauragiškis tautodailininkas Antanas Bagdonas. Tai pirmosios pastatytos reformatorių – švietėjų skulptūros Lietuvoje.

TAURAGĖS ŠV. VILNIAUS KANKINIŲ ANTANO, JONO IR EUSTACHIJAUS CERKVĖ

1933 metais pastatytas pastatas (vėliau praplėstas) stovi senosiose Tauragės kapinėse. Prieš Lietuvos Nepriklausomybės atgavimą, cerkvėje gausiai lankėsi tikintieji iš kaimyninės Kaliningrado srities. Po Nepriklausomybės į pamaldas atvyksta gerokai mažiau žmonių.

LAUKSARGIŲ EVANGELIKŲ LIUTERONŲ BAŽNYČIA

Lauksargių bažnyčios pastato, kaip ir pačios parapijos, likimas sudė­tingas. Per Pirmąjį pasaulinį karą rusai, verždamiesi į Klaipėdos kraštą, nedelsdami patrankos šūviais nugriovė jo bokštą. Įsiveržę į miestelį, šokosi niokoti altorių, vargonus, kitą inventorių. Bažnyčia buvo taip nu­siau­bta, kad galutinai atstatyti ją pajėgta tik 1924 m. Užtat Antrasis pasaulinis karas jos pagailėjo – pastatas liko sveikutėlis. Tačiau bend­ruomenė kantoriaus Pėterio Knispelio pastangomis atgimė tik 1947 m. Be jo, pamaldas čia laikė Tauragės parapijos kunigas J. Kalvanas, kiti dvasininkai.

PAGRAMANČIO ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS NEKALTOJO PRASIDĖJIMO BAŽNYČIA

***

BATAKIŲ EVANGELIKŲ LIUTERONŲ BAŽNYČIA

1884 m. Batakiuose įsikūrė evangelikų-liuteronų parapija, buvo pastatyta bažnyčia. Bažnyčia išlikusių iki mūsų dienų.

SKAUDVILĖS EVANGELIKŲ LIUTERONŲ BAŽNYČIA

Medinė, su bokštu, pastatyta 1866 m. išlikusi iki šių dienų.

SKAUDVILĖS ŠV. KRYŽIAUS BAŽNYČIA

Bažnyčia yra prie Tauragės gatvės, priekiniu fasadu į turgaus aikštę. Tai liaudiškos architektūros pastatas turintis klasicizmo bruožų. Bažnyčios fasadai, ypač pagrindinis fasadas, skirtingai nuo kitų Žemaitijos regiono sakralinių pastatų, išsiskiria puošnumu.Medinė bažnyčia statyta 1797 m. iš kirviu tašytų rąstų, kryžminio plano, apkalta lentomis, pastatyta ant gerai sumūrytų akmens mūro akmenų. Bažnyčia kryžminio plano, halinė, trijų navų. Vėlesnės statybos zakristija atitverta už didžiojo altoriaus. Pastatas masyviu šlaitiniu stogu, rytų gale su trikampiu frontonu.

DAUGLAUKIO ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS ĖMIMO Į DANGŲ BAŽNYČIA

Dauglaukio Švenčiausios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų katalikų bažnyčia stovi Dauglaukio kaime, Tauragės rajone. Pastatyta 2006 metais.

SKAUDVILĖS MIESTAS-URBANISTIKOS PAMINKLAS

Skaudvilės apylinkės senovėje priklausė Karšuvos žemei. Netoli yra išlikęs Karšuvos kaimas ir piliakalnis. Miestelio įkūrimo data laikoma 1760 m. Skaudvilės vietovardis yra pavardinės kilmės, kildinamas nuo tų vietų pono Skaudvilio. Miestelis pradėjo plėstis nutiesus Rygos – Karaliaučiaus plentą 1847 m. Skaudvilė buvo prekybinis miestas, čia atvykdavo prekybininkai iš Karaliaučiaus, Rusijos imperijos, Lenkijos ir kitų Lietuvos vietovių.
Pats miestelis – urbanistikos paminklas, radialinio plano miestas. Šio plano užuomazga susidarė XIX a. pradžioje, kada pagrindinės gatvės atkarpa tarp bažnyčios ir kelių sankryžos virto aikšte.

BATAKIŲ MIESTELIS-URBANISTIKOS PAMINKLAS

Pats miestelis – paskelbtas urbanistikos paminklu, linijinio plano. Nūdienį pavidalą Batakių miestelio planas įgijo XVI a. antrojoje pusėje ir beveik nepasikeitė iki mūsų dienų. Urbanistinio paminklo vertę lemia savitas planas, vystęsis nedidelėje upelių ir pelkių apsuptoje aukštumoje, kuri buvo labiau tinkama gintis, negu gyventi.

TAURAGĖS DVARVIETĖ

Tauragės dvarvietė- atsirado XV a.,šis dvaras įvairiais laikotarpiais priklausė Vilniaus, Trakų, Žemaitijos, Prūsijos, Brandenburgo, Rusijos, LDK valdovams ir didžiūnams. 1807 m. Tauragėje rezidavo Rusijos caras Aleksandras I.Lietuvai atgavus valstybingumą, vykdant žemės reformą, 19201922 m. dvaro žemės išdalintos savanoriams, išparduotos kumečiams. Po Pirmojo pasaulinio karo sugriauti pastatai nebeatstatyti.

GUDLAUKIO TILTAS

Gudlaukio tiltas – nelegalus, žiemą apsemiamas gelžbetonio tiltas, pastatytas per Jūros upę prieš du dešimtmečius. Tiltas jungia Ringius ir Gudlaukį – du netolies esančius kaimus. Netolies Gudlaukio tilto kabo ypač žavus, tačiau pavojingas pėsčiųjų tiltas. Jungiantis du upės krantus, šaltu ir lėtingu metų laikotarpiu jis gali būti slidus, bet nuo jo atsiskleidžia graži Jūros panorama.

TAURAGĖS GELEŽINKELIO STOTIS

1928-1930 metais pastatytas Tauragės geležinkelio stoties pastatas suprojektuotas Edmundo Alfonso Fryko. Pastatui būdingas XX a. trečio dešimtmečio art deco stilius – tai vienas gražiausių tarpukario pastatų Tauragėje, valstybės saugoma kultūros vertybė.