PLYNOJI AUKŠTAPELKĖ

Plynoji – aukštapelkė Tauragės rajone, Mažonų ir Žygaičių seniūnijose, Pagramančio regioniniame parke, Tyrelio miške. Pelkė apima 357 hektarų plotą. Pelkės pažintinio tako ilgis 1,6 kilometrai – jis veda į pelkės vidurį, iš kur atsiveria plynė. Iš pelkės išteka Alangos upė. Čia gausu retų augalų ir gyvūnų, peri saugomi paukščiai. Pasak padavimų, Plynoji atsirado nuskendus dvarui.

PAGRAMANČIO PILIAKALNIS

Pagramančio miestelyje, lenkiamas srauniosios akmenos, išdidžiai stūkso piliakalnis. Šis Pagramančio regioninio parko gamtos istorinis-archeologinis paminklas sutvarkytas ir paruoštas lankytojams 2014 metais. Piliakalnio šlaitai statūs, daugiau kaip 20 m. aukščio. Nors šis piliakalnis ligi šiol plačiau nėra tyrinėtas, tačiau spėjama, jog jis buvo apgyvendintas I tūkstantmetyje – II tūkstantmečio pradžioje. Pagramančio piliakalnis dabar – pažintinio tako dalis. Nuo jo atsiveria ne tik nuostabūs saulėtekiai, bet ir Pagramančio miestelio peizažas, Pagramančio atodanga, regioninio parko pievos ir miškeliai, taip pat galima matyti Akmenos upę, Gramančios upelį. Ant piliakalnio įrengti takeliai, suoliukai, apžvalgos aikštelė bei laužavietė. Čia kasmet vyksta Joninių šventė, į kurią suvažiuoja svečiai iš aplinkinių miestų ir kaimų.

MATIŠKIŲ PILIAKALNIS

Matiškių piliakalnis yra Tauragės rajone, Mažonų seniūnijoje, Matiškių kaimo pietuose, Jūros upės dešiniajame krante. Piliakalnio aikštelė trikampė ištįsusi šiaurės-pietų kryptimi 20 metrų ilgio ir 14 m pločio šiauriniame gale. Į šiaurę nuo piliakalnio yra 1,2 ha ploto papėdės gyvenvietė. Šio piliakalnio vietoje iki XV a. stovėjo medinė pilis, kurią paskutinį kartą sutvirtino žemaičių didžiūnas Mažonas 1311 – 1314 metais. Išlikęs padavimas apie piliakalnį teigia, kad buvusios pilies viršuje buvusi duobė, kurioje degdavo laužas, vadinamas gyvąja ugnimi.

IVANGĖNŲ PILIAKALNIS

Prie Suvirkšties upelio yra Ivangėnų (Karšuvos) archeologijos paminklų kompleksas, kurį sudaro du piliakalniai, papėdės gyvenvietė ir kapinynas. Pagrindinis piliakalnis (Pilaitė) įrengtas Suvirkštės upelio kairiojo kranto slėnyje įsiterpiančioje atskiroje kalvoje. 100 m į pietryčius nuo piliakalnio, Suvirkštės kairiajame krante esančiame kranto kyšulyje įrengtas antras piliakalnis. Į šiaurės vakarus, abiejuose Suvirkštės krantuose, žemoje vietoje yra papėdės gyvenvietė.

NOSAIČIŲ PILIAKALNIS

Skaudvilės rytiniame pakraštyje – Nosaičių piliakalnis. Piliakalnis, vad. Papiliakalniu, įrengtas atskiroje kalvoje, juosiamoje šlapių pievų, datuojamas I tūkst. Šlaitai statūs, 8 m aukščio, teritorija 2,1 ha.

BATAKIŲ PILIAKALNIS

Pietiniame Batakių miestelio pakraštyje. Ančios ir Ūkio (Batakės) upelių santakoje yra piliakalnis, vad. Pilute, Pilaite, Švedų kalnu. Už pylimo griovio, pietuose yra senovės gyvenvietė. Spėjama, kad ant Batakių piliakalnio stovėjusi Žemaičių Aukaimio pilis. Aukaimio pilis buvusi pilis – slėptuvė. Pilį nustatyta tvarka saugojo apylinkės gyventojai. Pavojaus metu visi bėgdavo į ją. Aukaimis buvo svarbi pilis , ginanti Karšuvos žemę, įėjusi į Žemaičių gynybinį pilių žiedą. 1345 m. ties Aukaimiu kryžiuočiai sumušė Lietuvos didįjį kunigaikštį Algirdą, Įvedus Lietuvoje krikščionybę, 1387 m. paskutinis lietuvių Krivių Krivaitis (pagoniško tikėjimo kunigas), vardu Gintautas, sau paskutinę gyvenamąją vietą pasirinko Aukaimį.

PAGRAMANČIO ATODANGA

Pagramančio atodanga – skardis kairiajame Akmenos krante, įspūdingoje upės kilpoje, Pagramančio miestelio šiaurinėje dalyje. Atodangos aukštis – 29–31 m, o ilgis palei upę – 203 m. Akmenos slėnio atodangų vertė – tai viduriniojo ir viršutiniojo ledynmečių (pleistoceno) pjūvis. Tai lyg atversta ledynmečių knyga, kurios puslapius sudaro moreninio priesmėlio, smėlio, aleurito ir molio sluoksniai, palikti Lietuvą dengusių ledynų. Atodangos – beveik 200 tūkstantmečių Pagramančio apylinkių ir pietinio Žemaičių aukštumos šlaito geologinė istorija.

GENIŲ ATODANGA

Geologinė atodanga įspūdingai aukštą (maždaug 24 metrų) ir ilga (maždaug 160 metrų). Nuo erozijos veikiamos atodangos nuolat virsta medžiai, o atsidengę sluoksniai byloja apie 200 tūkstančių metų istoriją.

TAMOŠAIČIŲ AKMUO

Riedulys “Milžinas”, dar vadinamas Tamošaičių akmeniu, yra Pagramančio regioniniame parke, Tamošaičių k.; Kernušupio upelio kairėje pakrantėje.Riedulys pailgas, plokščias, iškilęs virš žemės apie 1,5 m. Jo ilgis apie 5 m, plotis apie 3,5 – 4 m. Didelė riedulio dalis pasislėpusi po žeme.Paviršuje yra apie 3 cm gylio įdubimas, panašus į didelę kojos pėdą, kurios ilgis per 60 cm, o plotis 20-25- cm. Tai galėjo būti kitos uolienos intarpas, vėliau suiręs ir išbyrėjęs.Riedulys buvo atgabentas iš Skandinavijos, tačiau tikslios vietos nustatyti neįmanoma be specialių tyrimų. Panašu, kad tai galėjo būti šiaurės vakarų Švedija arba Suomija.

VIEŠVILĖS VALSTYBINIS GAMTINIS REZERVATAS

Pietiniame Tauragės apskrities pakraštyje, apie 15 km į pietryčius nuo Tauragės miesto yra laukinis, civilizacijos beveik nepaliestas gamtos pasaulis. Viešvilės rezervatas įkurtas siekiant išsaugoti natūralią Viešvilės baseino su Artosios, Gličio pelkėmis ir jas supančiais Karšuvos girios miškais ekosistemą Karšuvos žemumoje, taip pat tik jai būdingą augaliją bei gyvūniją. Lankytis rezervate be leidimo ar be lydinčio rezervato direkcijos darbuotojo draudžiama.

AKMENOS KRANTINĖ

***

LAKŠTINGALŲ SLĖNIS

Lakštingalų slėnis – rekreacinė Pagramančio regioninio parko zona, įkurta Akmenos upės kilpoje. Čia prasideda ir baigiasi Akmenos upės pažintinis takas. Slėnyje yra tvenkinys su salele, žaidimų aikštelė su supynėmis, pavėsinė bei nedidelė estrada. Lakštingalų slėnyje kasmet vyksta įvairūs kultūriniai Tauragės, Šilalės rajonų renginiai. Puikus kraštovaizdis ir gerai išvystyta rekreacinė struktūra pritraukia svečius ir poilsiautojus iš visos Lietuvos.

JŪROS UPĖS PARKAS

Parkas įrengtas remiantis senosios baltų kultūros simboliais – dangaus šviesuliais.Vaikštinėdami po parką, lengvai rasite daug simbolių – Saulės, Mėnulio, Begalybės arba darnos, Pasaulio medžio, Žalčiuko (gyvatėlės) simbolius.Parke turėsite išskirtinę progą susipažinti su senovės lietuvių zodiaku. Originalūs senovės lietuvių Zodiako ženklai buvo aptikti ant Gardino bažnyčios rūsyje surasto senovinio apeiginio XVI a. laikų kaušo. Parke kiekvienas galite susipažinti su tik jums skirtu Zodiako ženklu ir, remiantis baltų mitologija, išsiaiškinti, ką per šiuos ženklus jums gali pasakyti mūsų protėviai.

 

MEIŽIO POILSIAVIETĖ

***

MIŠKININKŲ PASTOGĖ

***

PAMINKLAS TAURAGĖS KONVENCIJAI

Pravažiavus 6 km. nuo Tauragės Tilžės (Sovetsko) link, Požerūnų kaime pasukus senu keliu į pietryčius, privažiuojame Ežeruonos upelį. Greta sunykusio tilto per upelį stovi betoninis paminklas, menantis 1812m. dviejų generolų sutartį. 1812 gruodžio 30d. netoli Tauragės, Požerūnų malūne, buvo pasirašyta konvencija tarp Napoleono sąjungininko, Prūsijos armijos korpuso vado generolo leitenanto H.Jorko ir Rusijos armijos generolo majoro I. Dibičiaus. Ši konvencija, gavusi Tauragės konvencijos vardą, išgarsino Tauragę Europoje. Minint konvencijos pasirašymo 100-sias metines, 1912m. buvo pastatytas granito paminklas. 1944m. rudenį sovietiniai kariai susprogdino paminklą. 1976-1977m. pastatomas kitas, betoninis paminklas, Požerūnų kaime ant Ežeruonos kranto, greta tos vietos kur stovėjo istorinio įvykio liudytojas – Požerūnų malūnas.

SKAUDVILĖS REZISTENCIJOS KARIŲ KAPAI

1944-1955 metais nužudyti Lietuvos partizanai buvo užkasami Skaudvilės NKVD kiemo teritorijoje. 1990-1991 metais prie buvusio NKVD pastato pastatytas ir pašventintas koplytstulpis, atidengta atminimo lenta. NKVD būstinės kieme pastatytas rezistentų atminimui paminklas ir 43 Kęstučio apygardos partizanams bei jų rėmėjams nukankintiems 1944-1955 metais, simboliniai kryžiai su žuvusiųjų pavardėmis.

SENOSIOS VISBUTŲ ŽYDŲ KAPINĖS

***

SENOSIOS SKAUDVILĖS ŽYDŲ KAPINĖS

Kapinaitės prižiūrimos, tačiau daugelis kapų ir antkapių buvo sunaikinta sovietmečiu. Dar galima rasti senųjų antkapių hebrajų kalba.

SENOSIOS BATAKIŲ ŽYDŲ KAPINĖS

Batakiuose gyveno daug žydų, todėl XIX a. pradžioje įkurtos žydų kapinės ir buvo laidojama iki 1941 metų.

PIRMOJO PASAULINIO KARO KARIŲ KAPINĖS TAURAGĖJE

Tauragėje yra išlikusios Pirmojo pasaulinio karo aukų kapinės, stovi paminklas. Greta palaiduoti 64 rusų ir 121 vokiečių kariai. 1988 m. sutvarkyta teritorija, o 1991 m. kapinėse pastatytas kryžius ir informacinė lenta lietuvių ir vokiečių kalbomis.

ANTŠUNIJOS ŽYDŲ GENOCIDO VIETA

1941 metais rugsėjo 6 dieną apskrities policijos viršininkas Vladimiras Mylimas išleido žydų izoliavimo ir pilietinių teisių netekties nurodymus. Rugsėjo 12 d. vokiečiai žiedu apsupo mišką, Tauragės – Šilalės plentą ir tiltą per Šunijos upelį. Nuo ryto iki pietų mašinomis žmones vežė į Antšunijos kaimo miško pakraštį – čia moterys, vaikai buvo sušaudyti ir užkasti dviejose duobėse. Kruviname genocide dalyvavo ir vietiniai fašistų pagalbininkai. Antšunijos kaime sušaudyta apie 3000 žydų.

PAMINKLAS VLADUI PUTVINSKIUI

Tauragės mieste pagerbtas Vlado Putvinskio atminimas – tarp Tauragės pilies ir Kultūros rūmų, anksčiau buvusių Šaulių namų, 1930 m. pastatytas paminklas, kurį pokario metais sovietiniai kariai nuvertė, sudaužė ir šalimais užkasė. Atgimimo laikais paminklas atstatytas.

PAMINKLAS VINCUI KUDIRKAI

Paminklas V. Kudirkai buvo pastatytas 1928 m. prie Tauragės valsčiaus būstinės. Apie 1968 m. paminklą nugriovė, biustą (skulptorius J. Zikaras) išgelbėjo kultūros skyriaus vedėjas J. Šimkus. Postamentas 1990 m. atstatytas tautodailininko A. Bagdono iniciatyva. Ant postamento užkeltas išsaugotas V. Kudirkos biustas.